MONOSPEKTAKLIUI “ŽODŽIAI SMĖLYJE“ – DVIDEŠIMT METŲ

1998 m. gruodžio 4 d. Lietuvos akademinio dramos teatro mažojoje scenoje įvyko pirmojo Birutės Mar monospektaklio „Žodžiai smėlyje“, sukurto pagal S.Beketo pjesę „Laimingos dienos“, premjera. Spektaklį tuomet kurti padėjo tuometinis teatro vadovas, režisierius Rimas Tuminas, o aktorė ir režisierė Birutė Mar už jį buvo nominuota „geriausio jaunojo meninininko“ kategorijoje Lietuvos teatro „Kristoforų“ apdovanojimuose.

Tuomet teatro žiūrovų salės Vilniuje buvo apytuštės, ir „Žodžių smėlyje“ premjeroje sėdėjo saujelė žiūrovų – labai „beketiška“ spektaklio gimimo istorija… Tačiau likimas lėmė, kad su šiuo spektakliu vėliau teko apkeliauti virš dvidešimties šalių, aplankyti daugybę tarptautinių teatro festivalių – šių kelionių ir patirčių dėka spektaklis keitėsi, brendo, augino ir suvienijo spektaklio kūrėjų komandą (kompozitorių Antaną Kučinską, dailininkę Jolantą Rimkutę, aktorę ir režisierę Birutę Mar, režisierės asistentę Reginą Garuolytę, dailininką butaforą Remigijų Jančauską, garso režisierių ir video dailininką Karolį Bratkauską ir kt.), ko pasekoje gimė eilė naujų sumanymų ir bendrų darbų.

Ir štai lygiai po dvidešimties metų spektaklis vėl suvaidintas Vilniuje, sausakimšoje Pranciškonų vienuolyno (buv. Pranciškonų rūmų) teatro MI salėje, po jo įvyko kūrėjų susitikimas su žiūrovais.

“Suknia – tarsi visas gyvenimas. Nežinau, kiek tonų Birutė ant savęs nešiojasi” – prieš spektaklį „Žodžiai smėlyje” (pagal S. Becketto pjesę “Laimingos dienos”) sakė teatrologė Daiva Šabasevičienė. Išties. Dailininkės Jolantos Rimkutės sukurtas kostiumas/dekoracija – tarsi besimainančio likimo rūbas, į kurį aktorei teko įsinerti ir išsinerti jau virš šimto kartų…

„Pradžioje „Žodžiai smėlyje“ buvo įdomūs charakteriniu Vini vaidmeniu, o dabar tai tapo spektakliu apie likimą…“, – pastebėjo Daiva Šabasevičienė, dalyvavusi ir premjeriniame spektaklyje. Išties. Po dvidešimties metų spektaklyje vėl sutilpo ir kiekvienam pažįstamas gyvenimo absurdas, ir kasdieniai malonūs niekniekiai – daiktai ir eilių nuotrupos, “ta ta ta ta”, ir amžinas beketiškas klausimas “O kas dabar?”, ir gyva skruzdėlytė, ir viltis, kad atsakas visgi pasigirs.

Anot teatrologės, spektaklio kūrėjai ir kiti ištikimi bendražygiai vakar šventė ne tik “Žodžių smėlyje” dvidešimtmetį, bet ir monospektaklio kaip žanro gyvavimo Lietuvoje sukaktį. Be to, tai buvo ir pirmoji jau oficialiai įkurto “Solo teatro” šventė su drauge su žiūrovais.

“Žodžių smėlyje“ vakare dalyvavo ir fotografas D.Matvejevas, kadaise įamžinęs ir spektaklio gimimo-premjeros akimirkas. Po dvidešimties metų jis vėl sukūrė savitą „fotografijų spektaklį“.

„Žodžių smėlyje“ premjera – 1998.12.04 Vini – Birutė Mar