„DOSTOJEVSKIO ANGELAI“

Vieno veiksmo spektaklis Fiodoro Dostojevskio kūrinių motyvais

LT A4 dostojevskio angelai

Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar

Kompozitorius – Antanas Kučinskas

Dailininkė – Kristina Norvilaitė

Režisierės asistentė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė

Spektaklio personažai:

 Dost angelai 04 foto-D.Matvejev©  Dost angelai 02 foto-D.Matvejev©  Dost angelai 05 foto-D.Matvejev©  Dost angelai 03 foto-D.Matvejev©  Dost angelai 06 foto-D.Matvejev©
Kunigaikštis Myškinas  Nastenka Nikolajus Stavroginas  Grušenka  Berniukas

fotografas: D.Matvejevas


Vaidina: Birutė Mar
Spektaklio trukmė – 1 val.
Spektaklis vaidinamas rusų kalba.
Premjera – 2015m. lapkričio 11d. Tarptautiniame kamerinių teatrų pagal F.Dostojevskio kūrinius festivalyje Staraja Rusoje (Rusija); 2016m. balandžio 2d. Lietuvos rusų dramos teatro Mažojoje salėje.
Vilniuje spektaklis rodomas Lietuvos rusų dramos teatre (www.rusudrama.lt)

Spektaklio „Dostojevskio angelai“ pagrindu pasirinkti fragmentai iš rašytojo romanų „Idiotas“, „Broliai Karamazovai“, „Demonai“, apysakos „Baltosios naktys“ bei apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“.

Scenoje prabyla skirtingi F.Dostojevskio herojai – Nastenka iš „Baltųjų naktų“, kunigaikštis Myškinas („Idiotas“), Nikolajus Stavroginas („Demonai“), , Grušenka („Broliai Karamazovai“) bei mažasis herojus iš apsakymo „Berniukas pas Kristaus eglutės“. Visuose rašytojo sukurtuose personažuose, kaip ir visuose mumyse, pasak F.Dostojevskio – glūdi „ano pasaulio“ daigai. Tik jų dėka mumyse egzistuoja tiesos ir išminties, sąžinės ir pasirinkimo laisvės, meilės ir tikėjimo pradai.

«… Бог взял семена из миров иных и посеял на сей земле, и взрастил сад свой, и взошло все что могло взойти, но взращенное живет и живо лишь чувством соприкосновения своего таинственным мирам иным если ослабевает или уничтожается в тебе сие чувство, то умирает и взращенное в тебе…»

/F.Dostojevskis „Broliai Karamazovai“/

Nuotraukos iš spektaklio:

fotografas: D.Matvejevas

Birutė Mar:

Kažkada, teatro studijų Sankt Peterburge metais, nemaža savo studentiškų darbų kūriau „pagal Dostojevskį“ – rašytojo kūryba tapo savitu žmogaus prigimties tyrinėjimo kamertonu.

Likimas taip susiklostė, kad ir vėliau, grįžus į Lietuvą, teko vaidinti Dostojevskio herojes – Poliną („Lošėjas“, rež. A.Maksimovas, Vilniaus rusų dramos teatras), Matriošą („Demonai“, rež.J.Vaitkus, LNDT), Falalėjų („Stepančikovo dvaras“, rež. J.Vaitkus, LNDT). Dažnai galvodavau, kodėl beveik kiekviename rašytojo kūrinyje egzistuoja personažai keistuoliai – tarsi žeme vaikščiojantys žmonės-angelai, gyvenantys apnuoginta, atvira širdimi?

Sako, visi gimstame angelais, vėliau tai užmirštam. Pasaulyje žmogui tenka ilgai klaidžioti, kol atranda savo tikrąją prigimtį – tuomet žmogus ima švytėti. Turime tarytum atsiskirti nuo savęs-angelo šioje žemėje, kad vėl pas jį sugrįžtume. Tačiau per visą žemišką gyvenimą išlieka ilgesys kažko iš anapus… Šiapus esame tarsi vienasparniai angelai, besiilgintys savo „antrojo sparno“, Ir tas ilgesys padeda žmogui išlikti žmogumi.

Tai – bene svarbiausia visų F.Dostojevskio kūrinių tema, jo genialios kūrybos leitmotyvas.

Spektaklio „Dostojevskio angelai“ eskizas pirmąsyk buvo parodytas 2015m. lapkričio 6-11d. Velikij Novgorode ir Staraja Rusa miestuose (Rusija) vykusiame tradiciniame XIX tarptautiniame kamerinių teatrų pagal Dostojevskio kūrinius festivalyje.

Tarp dešimties festivalyje pristatytų F.Dostojevskio sceninių interpretacijų, naująjį spektaklį iš Lietuvos lydėjo sėkmė – jis pelnė net du festivalio apdovanojimus: aktorė Birutė Mar apdovanota diplomu ir prizu „už geriausią moters vaidmenį“, taip pat „Dostojevskio angelai“ pelnė „žiūrovų simpatijų prizą“.

Spektaklis „Dostojevskio angelai“ Staraja Rusa mieste (kur rašytojas gyveno ir kūrė paskutiniais gyvenimo metais) buvo parodytas lapkričio 11-ąją, F.Dostojevskio gimimo dieną. Tą pačią dieną Šv.Georgijaus sobore buvo aukojamos atminimo mišios už rašytoją.

http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=66564

http://teatrvn.ru/news/365/

Iš spaudos atsiliepimų

„… Lietuvių teatro meistrės spektaklis „Dostojevskio angelai“ – tai pavyzdys vis retesnio šiuolaikiniame mene reiškinio, kuomet teatras peržengia savo paties ribas ir tampa kažkuo daugiau nei vien sceniniu veiksmu. Toks teatras, kaip ir antikinėje Graikijoje, leidžia patirti katarsį ir veikia taip, kad spektaklio bendraatlikėju tampantis žiūrovas (nes pasakyti „žiūrovas“ būtų per maža), išgyvena kažką panašaus į dvasinį sukrėtimą, po kurio jau nieko nebėra ir nebebus, kaip buvo.“

                 (Barbara Lekarczyk-Cisek „Dostojevskio angelai ir Birute Mar“, 2016m. Lenkija)

…     

Radijo laida rusų kalba 2016.04.02 – pokalbis su Birute Mar apie premjerą „Dostojevskio angelai“ Lietuvos rusų dramos teatre (LRT fonoteka)
 …

 

„Aktorė Birutė Mar į sceną paleis Fiodoro Dostojevskio angelus“  (www.lrytas.lt, 2016.03.31)

     Lietuvos rusų dramos teatro Mažojoje salėje netrukus prabils Fiodoro Dostojevskio kūrinių herojai – Nastenka iš „Baltųjų naktų“, kunigaikštis Myškinas („Idiotas“), Nikolajus Stavroginas („Demonai“), Grušenka („Broliai Karamazovai“) ir mažasis herojus iš apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“.

„Dostojevskio angelai“ – tai pirmas lietuvių aktorės Birutės Mar monospektaklis Rusų dramos teatro erdvėse.

– Teatro režisierius, siekiantis į sceną perkelti rusų klasiko F.Dostojevskio kūrybą, susiduria su nemažais iššūkiais – literatūrinis tekstas neišvengiamai privalo būti transformuotas į draminę kalbą. Naujame jūsų spektaklyje skambės fragmentai iš  iš rašytojo romanų „Idiotas“, „Broliai Karamazovai“, „Demonai“, apysakos „Baltosios naktys“ bei apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“. Kokios priežastys lėmė tokį pasirinkimą? Ar šios ištraukos, jūsų nuomone, lengviausiai pasiduoda scenos adaptacijai?

– Kurdama scenarijų negalvojau, kurie tekstai lengviau pasiduotų scenos adaptacijai – F.Dostojevskio personažų ir tekstų pasirinkimą padiktavo spektaklio idėja: angelai, t.y. žmonės rašytojo kūryboje, kurių sielos amplitudė nuo angeliško iki demoniško prado be galo plati.  Kiekvienas jų (kaip ir kiekvienas mūsų) tarsi siekia būti angelu, neteikti kitam skausmo, bet turbūt niekam žemėje tai nepavyksta. Nors, pasak rašytojo, Dievas visuose mumyse pasėjęs “ano pasaulio“ sėklas. Tad būsimame spektaklyje, pasitelkus puikaus psichologo F.Dostojevskio personažų portretus, norėjosi ir patyrinėti žmogaus sielos užkaborius.

Pasirinkau kontrastingų personažų galeriją – nuo angeliškos Nastenkos iš „Baltųjų naktų“, kunigaikščio Myškino iš „Idioto“ iki savyje angelą atstūmusio Stavrogino iš „Demonų“ ir  Grušenkos iš „Brolių Karamazovų“. Šių veikėjų monologai, jų gyvenimo istorijos tapo spektaklio scenarijaus pagrindu.

Pernai rudenį Rusijoje, Naugarde ir Senojoje Rusoje, surengtame  tradiciniame XIX tarptautiniame kamerinių teatrų pagal F.Dostojevskio kūrinius festivalyje parodėte spektaklio „Dosotjevskio angelai“ eskizą. Kaip ruošėtės šiems pristatymams?

– Šio spektaklio kūrimo istorija išties įdomi. Praėjusį rudenį kamerinių teatrų pagal F.Dostojevskio kūrinius festivalio Naugarde ir Senojoje Rusoje rengėjai pasiūlė man sukurti „ką nors pagal F.Dostojevskį“. Tą pačią dieną atėjo galvon pavadinimas „Dostojevskio angelai“…

Po to tik ėmiau galvoti, koks gi tai spektaklis galėtų būti. Pasiruošimui tebuvo likęs mėnuo (ir scenarijui, ir spektakliui sukurti), jokių lėšų neturėjome. Bet kadangi būsimo spektaklio komanda – tikri bendraminčiai (pernai kartu kūrėme „Ledo vaikus“ Nacionaliniame dramos teatre) ir visiems ši idėja pasirodė įdomi, nutarėme ruoštis. Repetavome Kristinos Norvilaitės dailės studijoje Užupyje, kostiumus ir rekvizitą suradome atvykę į festivalį Naugardo teatre…

Spektaklį norėjosi sukurti vien todėl, kad pamatytume Senosios Rusos kurortą, kur F.Dostojevskis gyveno ir kūrė paskutiniais savo gyvenimo metais, ten parašė „Brolius Karamazovus“, „Demonus“. Ir išties kelionė buvo labai prasminga, mistiška – vaidinau “Dostojevskio angelus“ jo gimimo dieną, lapkričio 11-ąją, po mišių už rašytoją jo pamėgtoje cerkvėje, kur jis net kurį laiką gyveno. Su kartu į festivalį vykusia dailininke K.Norvilaite ir scenos asistentu Remigijumi Jančausku kelias valandas stovėjome toje cerkvėje prie stebuklingos ikonos, ir tarsi būtų palietusi F.Dostojevskio dvasia. Lauke buvo niūrus „dostojevskiškas“ ruduo, aplink purvas ir skurdas tarsi prieš 100 metų, o viduje tokia šviesa…

– Naujausias jūsų monospektaklis „Dostojevskio angelai“ tapo Lietuvos rusų dramos teatro repertuaro dalimi ir bus vaidinamas Mažojoje salėje. Kodėl jūsų dėmesys nukrypo į Rusų dramos teatrą? Esu labai dėkinga režisieriui Jonui Vaitkui už pasitikėjimą. Jis išsyk sutiko, kad  “Dostojevskio angelai“ atsirastų Rusų dramos teatro scenoje. Vaidinti F.Dostojevskį originalo kalba nuostabu (rusiškai spektaklio eskizą vaidinau ir festivalyje Senojoje Rusoje) ir Mažoji kamerinė teatro salė pasirodė tinkama, nors kol kas apleista – kai atėjome į ją, mums su dailininke K.Norvilaite išsyk kilo noras,  kad F.Dostojevskio angelai čia atskristų ir ją sušildytų…  Be galo gera kurti, kai sulauki palaikymo.

Rusų dramos teatre jaučiuosi kaip namie, nes juk iš tiesų kadaise čia ir prasidėjo manasis kūrybos kelias – dar mokydamasi Peterburge, vaidinau čia Poliną to paties F.Dostojevskio „Lošėjuje“, susitikau su nuostabiais aktoriais mokytojais Jelena Maivina, Vladimiru Jefremovu. O dabar sugrįžtu po dvidešimties metų…Galbūt neatsitiktinai.

– Spektaklio „Dostojevskio angelai“ kūrybinę bendraminčių grupę sudaro  kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkė K.Norvilaitė, choreografė Sigita Mikalauskaitė. Mažojoje salėje žiūrovai išvys raudonas grindis, nuo galinės sienos į mus žvelgs žmonės iš archyvinių nuotraukų, po sceninę erdvę bus išblaškyti istoriniai kostiumai. Tačiau šis scenografinis sprendimas neatsitiktinis. Net ir raudonos grindys…

– Taip, mūsų komanda išties lyg koks muzikantų ansamblis, jau esame „susigroję“. Su kompozitoriumi A.Kučinsku kartu kuriame jau nuo pirmojo mano savarankiško spektaklio „Žodžiai smėlyje“ 1998 m., tad užtenka jam atnešti tekstą ir pasakyti keletą žodžių apie spektaklio idėją ir jis išsyk pajunta, kokios muzikos reikia.

K.Norvilaitė – grafikė, iliustravusi penkias mano knygas. Pernai ją pasikviečiau pamėginti kartu sukurti spektaklį „Ledo vaikai“ ir, man regis, ji puikiai pajuto teatro specifiką. Su šokėja, „Lėlės“ teatro aktore S.Mikalauskaite kadaise kartu šokome įvairiuose projektuose, o dabar ji tapo puikia asistente choreografe. Dirbdamas su bendraminčiais, tiesiog sutaupai daug laiko. Pasitiki vienas kitu, kalbiesi, mėgini ir po truputėlį susidėlioja spektaklis.         O dėl neatsitiktinai spektaklyje atsiradusių detalių… Taip, jos atsirado po mūsų kelionės į F.Dostojevskio miestą. Nustebino, pavyzdžiui, kad F.Dostojevskio šeimos namo, kuriame jis vasarodavo paskutiniais gyvenimo metais (dabar ten įrengtas jo muziejus), grindys autentiškai nudažytos raudona spalva.

Panašią scenos dangą nusprendėme panaudoti ir spektaklyje. Tarsi žmogaus jausmų, aistrų erdvė, „ugninis ežeras“… Ten įsirašėme ir autentiškus tenykštės cerkvės varpus, kuriuos taip pat naudosime spektaklyje. Vartėme F.Dostojevskio laikų nuotraukas, Senosios Rusos atvirukų rinkinius, kuriuos galbūt įkomponuosime į spektaklio audinį.      Būsimasis spektaklis tikriausiai  bus ir apie akimirksniu praeinantį žmogaus gyvenimo laiką… Dievas mumyse pasėjo „ano pasaulio sėklas“, kurios lyg šaknys mus jungia su anapusine šviesa. Tai ir žmogiško gyvenimo viltis, ir skausmingas ilgesys. F.Dostojevskio proza, manau, tikra dovana teatrinei kūrybai, ji puikiai atskleidžia žmogiškos būties sudėtingumą ir prasmę. Tad sykiu tai galimybė „paaugti“ ir kaip aktorei, ir kaip žmogui.

[/spoiler]

Birutė Mar: ilgesys padeda žmogui išlikti žmogumi /straipsnis iš bernardinai.lt/ 2016.03.31

Birutė Mar: ilgesys padeda žmogui išlikti žmogumi /straipsnis iš bernardinai.lt/ 2016.03.31

Neatsitiktinai naujojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės ir režisierės Birutės Mar spektaklio premjera įvyks Lietuvos rusų dramos teatro scenoje – spektaklis „Dostojevskio angelai“ kuriamas rusų klasiko F. Dostojevskio prozos motyvais originalo kalba.

Naujojo spektaklio pagrindu pasirinkti fragmentai iš rašytojo romanų „Idiotas“, „Broliai Karamazovai“, „Demonai“, apysakos „Baltosios naktys“ bei apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“.

Spektaklyje prabils skirtingi jų herojai: Nastenka iš „Baltųjų naktų“, kunigaikštis Myškinas („Idiotas“), Nikolajus Stavroginas („Demonai“), Grušenka („Broliai Karamazovai“) bei mažasis herojus iš apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“. Rašytojo sukurtuose personažuose, kaip ir visuose mumyse, pasak F. Dostojevskio, glūdi „ano pasaulio“ daigai. Tik jų dėka mumyse egzistuoja tiesos ir išminties, sąžinės ir pasirinkimo laisvės, meilės ir tikėjimo pradai.

Birutė Mar: „Kažkada, teatro studijų Sankt Peterburge metais, nemaža savo studentiškų darbų kūriau „pagal Dostojevskį“ – rašytojo kūryba tapo savitu žmogaus prigimties tyrinėjimo kamertonu.

Likimas taip susiklostė, kad ir vėliau, grįžus į Lietuvą, teko vaidinti Dostojevskio herojes – Poliną („Lošėjas“, rež. A. Maksimovas, Lietuvos rusų dramos teatras), Matriošą („Demonai“, rež. J. Vaitkus, LNDT), Falalėjų („Stepančikovo dvaras“, rež. J. Vaitkus, LNDT). Dažnai galvodavau, kodėl beveik kiekviename rašytojo kūrinyje egzistuoja personažai keistuoliai – tarsi žeme vaikščiojantys žmonės-angelai, gyvenantys apnuoginta, atvira širdimi?

Sako, visi gimstame angelais, vėliau tai užmirštame. Pasaulyje žmogui tenka ilgai klaidžioti, kol atranda savo tikrąją prigimtį – tuomet žmogus ima švytėti. Turime tarytum atsiskirti nuo savęs-angelo šioje žemėje, kad vėl pas jį sugrįžtume. Tačiau per visą žemišką gyvenimą išlieka ilgesys kažko iš anapus… Šiapus esame tarsi vienasparniai angelai, besiilgintys savo „antrojo sparno“, ir tas ilgesys padeda žmogui išlikti žmogumi. Tai – bene svarbiausia visų F. Dostojevskio kūrinių tema, jo genialios kūrybos leitmotyvas“.

«… Бог взял семена из миров иных и посеял на сей земле, и взрастил сад свой, и взошло все, что могло взойти, но взращенное живет и живо лишь чувством соприкосновения своего таинственным мирам иным – если ослабевает или уничтожается в тебе сие чувство, то умирает и взращенное в тебе…» F. Dostojevskis „Broliai Karamazovai“

Spektaklio „Dostojevskio angelai“ eskizas pirmąsyk buvo parodytas 2015 m. lapkričio 6-11 d. Velikij Novgorode ir Staraja Rusa miestuose (Rusija) vykusiame tradiciniame XIX tarptautiniame kamerinių teatrų pagal Dostojevskio kūrinius festivalyje.

Tarp dešimties festivalyje pristatytų F. Dostojevskio sceninių interpretacijų naująjį spektaklį iš Lietuvos lydėjo sėkmė – jis pelnė net du festivalio apdovanojimus: aktorė Birutė Mar apdovanota diplomu ir prizu už geriausią moters vaidmenį, taip pat „Dostojevskio angelai“ pelnė žiūrovų simpatijų prizą.

Spektaklis „Dostojevskio angelai“ Staraja Rusa mieste (kur rašytojas gyveno ir kūrė paskutiniais gyvenimo metais) buvo parodytas lapkričio 11-ąją, F. Dostojevskio gimimo dieną. Tą pačią dieną Šv. Georgijaus sobore buvo aukojamos atminimo mišios už rašytoją.

Premjera „Dostojevskio angelai“ įvyks balandžio 2d. 16 val. LRDT Mažojoje salėje.

Scenarijaus autorė ir režisierė Birutė Mar, kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkė – Kristina Norvilaitė, režisierės asistentė, choreografė Sigita Mikalauskaitė.

Vienos dalies spektaklyje rusų kalba vaidina Birutė Mar.

„Dostojevskio angelai“ – tai pirmas lietuvių aktorės Birutės Mar monospektaklis Rusų dramos teatro erdvėse.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-31-birute-mar-ilgesys-padeda-zmogui-islikti-zmogumi/142568

Tarptautiniai festivaliai, gastrolės:

XIX tarptautinis kamerinių teatrų pagal F.Dostojevskio kūrinius festivalis Velikij Novgorode ir Staraja Rusoje /Rusija, 2015/

Tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“ /Visaginas, Lietuva, 2016/

Tarptautinis teatro festivalis „Wrostja“ /Vroclavas, Lenkija, 2016/

D.Tamulevčiūtės vardo Lietuvos profesionalių teatrų festivalis Varėnoje /Lietuva, 2016/

Minsko valstybinis jaunimo teatras – spektaklio gastrolės /Baltarusija, 2016/

Tarptautinis jaunimo teatrų festivalis Košice /Slovakija, 2017/

Tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro sankryža“ /Lietuva, 2017/

Tarptautinis teatro festivalis „Belaja veža“ Breste /Baltarusija, 2017/

Tarptautinis moterų teatro festivalis „Marija“ Kijeve /Ukraina, 2017/

„Europos kultūrų festivalis – Lietuva“. Poznanėje /Lenkija, 2017/

Apdovanojimai:

Geriausios aktorės“ apdovanojimas ir žiūrovų simpatijų prizas – XIX tarptautiniame kamerinių teatrų pagal F.Dostojevskio kūrinius festivalyje Velikij Novgorode ir Staraja Rusoje /Rusija, 2015/

„Grand prix“ tarptautiniame teatro festivalyje „Druskininkų vasaros teatro sankryža“ /Lietuva, 2017/

Apdovanojimas „Už geriausią moters vaidmenį“ tarptautiniame teatro festivalyje „Belaja veža“ Breste /Baltarusija, 2017/