„POETĖ“

Monospektaklis Salomėjos Nėries (1904-1945) dienoraščių ir eilėraščių motyvais

 

poete cover

foto: D.Matvejevas

Scenarijaus autorė ir atlikėja – Birutė Mar

Režisierė – Regina Garuolytė

Kompozitorius – Antanas Kučinskas

Dailininkė – Jolanta Rimkutė

Judesio autorė – Birutė Banevičiūtė

Spektaklio premjera – 2005m. Vilniaus Menų spaustuvės “Kišeninėje salėje“, 2006m. – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Spektaklio trukm
ė – 1,10 val.
Spektaklis vaidinamas lietuvių ir rusų kalbomis

Nuotraukos:

foto: D.Matvejevas

 

Birutės Mar monospektaklis “Poetė“ – apie ryškiausios praėjusio amžiaus lietuvių poetės S. Nėries likimą, jau virtusį universaliu XXa. menininko tragiškos lemties mitu.

Nors šešiasdešimt metų jau praėję po Salomėjos Nėries mirties – jos gyvenimas tebelieka mįsle: netyla kaltinimai dėl jos politinių klaidų, neva nuvertinančių jos talentingą kūrybą. Vos prieš gerą dešimtmetį pasirodė paskutinis S.Nėries karo metų poezijos rinkinys “Prie didelio kelio”, atspindintis jos tragiškas būsenas ir išgyvenimus emigracijoje Rusijoje, paskutiniais trumpo poetės gyvenimo metais… Kalbama, jog kažkam perduoti ir jos karo metų dienoraščiai, kurie galbūt kada nors irgi išvys dienos šviesą.

Tačiau net skaitant S.Nėries dienoraščių įrašus (kuriuos poetė rašė visą laiką, nuo keturiolikos metų) sunku atsakyti į daugelį jos asmeninio gyvenimo klausimų (tikriausiai ir nebūtina), nes tai – kibirkščiuojantis menininko likimo dokumentas, paliudijantis, jog egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp Kūrėjo sprendžiamų ir realiame žmogaus gyvenime iškylančių problemų.

Spektakliui pasirinkta dokumentiška “Poetės teismo” forma: iš salės skamba S.Nėrį kaltinančių ir ginančių straipsnių ištraukos, nuskamba net teiginys (pasirodęs praėjusiais metais “Šiaurės Atėnuose”, minint S.Nėries šimtąsias gimimo metines), jog Poetei vertėję skirti mirties bausmę. Lygiai taip teisiamas kiekvienas kūrėjas ir kiekvienas žmogus. Mėginta atsekti, kaip nuo jaunystės džiaugsmu spindliuojančių eilėraščių S.Neris priėjo iki “Poemos apie Staliną”, kaip įvyko šis lūžis, kas į tai pastūmėjo (atsakymų ieškota jos dienoraštyje ir kūryboje, kurį S.Nėris rašė nuo keturiolikos metų); tai mėginimas reabilituoti Poetę, kuriai kūryba ir buvo tikrasis ir laimingasis gyvenimas…

“Poetė”– taip pat pretekstas ir galimybė prabilti apie nūdieną, apie Kūrėją ir visuomenės požiūrį į jį, kuris neretai būna priešiškas. Tai itin aktuali ir šiuolaikiška tema.

Mūsų gyvenimas – sapnai…” (1925)

“Gyvenimas mano – vėjas palaidas…” (1927)

“Gyvenimas mano – melsva cigaretė…” (1930)

“Kas yra gyvenimas? Ar ne vyšnios žydėjimas?..” (1935)

“Gyvenimas – daina žiogelio,

į purvą kruviną suminta…” (1941)

/S. Nėris/

Iš spaudos atsiliepimų apie “Poetę”

/Dovilė Zelčiūtė “Birutės Mar “džiausmo gaisras”, „Nemunas“, 2005 vasario 3-9/

“…Birutės Mar monospektkalis „Poetė“ trinktelėjo kaip reikiant. Žiūrėjusieji šias aistringas improvizacijas Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos temomis neliko atsainiais vertintojais. Vieni nuščiuvę tylėjo, antri nesuprato ir piktinosi, o treti suko šonan užverktas akis. Žinoma, kiekviena tiesa su išlygom.

Per valandą ir dvidešimt minučių buvo suvaidintas, ne, i-š-g-y-v-e-n-t-a-s poetės likimas. Būtent ir pirmiausia poetės, kūrėjos, o jau paskui – moters. Moters, nudegintos genialumo liepsnos. Pirmiau kūrėjos, o tik paskui – žmogaus, gyvenusio konkrečioje epochoje konkretų gyvenimą.

Paradoksalu, bet kaip tik todėl, kad aktorė nevaidino Salomėjos Nėries, monospektaklio metu įvyko susitikimas su didžiąja lyrike. Birutė Mar su savo monospektakliu krito į “džiaugsmo gaisrą” – nesudegė, bet uždegė. Atsisakiusi sceninių klišių, įprasto S.Nėries vizualinio įvaizdžio, drąsiai pasitelkdama ekspresyvią plastikos kalbą, netikėtai įpindama drąstišką šiuolaikinį šokį, dainą, o svarbiausia – kurdama scenoje būtiškąjį džiugesį, kurio sklidina ir dramatiška, tragiška, bet tokia šviesi S.Nėries lyrika…

Yra kai kas daugiau, nei nuolatinė baigtis. Nemirtingumo, amžinybės ilgesys kuriančiajam padeda ištverti tai, kas jo buvime jau nulemta. Ištverti išsiskyrimus, neįmanomą kasdienybę, tuštybę ir banalumą. Juk lieka ir liks ne tai. Klysdamas, sirgdamas, prarasdamas, mirdamas kuriantysis tai žino.”

[collapse]
/Rasa Vasinauskaitė “Poetės vardu”, „Septynios meno dienos”, 2005.02.18/

“Ar galėtų Salomėja Nėris patikėti savo vėlyva ir visai kitokiam laikui priklausančia antrininke? Turbūt galėtų. Atrodo, jog aktorė, režisierė ir poetė Birutė Mar ir pati jos dienoraščiuose, neramiame būde, keistuose likimo vingiuose rado savo antrininkę. Kai trapi aktorė kuklia juoda suknute pasirodo šviesos spindulyje, kai dar negali įžiūrėti jos bruožų ir didžiulių akių, gali įsivaizduoti, jog šitaip prie eilėraščio slenksčio stodavo ir pati Salomėja. Atsidurdavo savo pasaulio ir gyvenimo už jo tarpduryje, kad už nugaros palikusi visus ją garbinusius ir teisusius tautiečius atsiduotų popieriuje išlietai aistrai ir dvejonėms…”

[collapse]
/Marina Dmitrevskaja, „Peterburgskij teatralnyj žurnal“, Rusija, 2006/

Akivaizdu, kad Birutė Mar – tragiškų vaidmenų aktorė. Šiandien tai – retenybė. Ir prakeiksmas. Aktorė vaidina Salomėją Nėrį nuostabiai. Kadangi spektaklyje lygiagrečiai skamba dvi kalbos, o daugelį Nėries eilėraščių išvertė Achmatova – rusiškoje sąmonėje iškart iškyla prisiminimai apie mūsų egzaltuotas poetes ir jų tragišką likimą. Tai yra, dvikalbystė pristato ne tik Salomėją, – iškyla Poetė, išžengusi iš praeities kultūros, iš simbolizmo, iš rusų poezijos sidabrinio amžiaus. Ir – žūvantis nuo XXa. totalitarizmo.

[collapse]

 

TV laida „Lietuva mūsų lūpose“ – Birutė Mar apie Salomėją Nėrį, spektaklio „Poetė“ fragmentai (2017.04)

Apdovanojimai

Tarptautinės žiuri prizas už Salomėjos Nėries vaidmens sukūrimą – tarptautiniame Baltijos teatrų festivalyje „Omadraama“ Tartu /Estija, 2006/

Geriausios aktorės“ apdovanojimas tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ Kijeve /Ukraina, 2007/

LTV ir radijo prizas tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ Visagine /Lietuva, 2007/

„Poetė“ – tarptautiniai festivaliai, gastrolės

Tarptautinis Baltijos teatrų festivalis „Omadraama“ Tartu /Estija, 2006/

Tarptautinis monospektaklių festivalis „Vidlunia“ Kijeve /Ukraina, 2007/

Maskvos tarptautinis vieno aktoriaus festivalis /Rusija, 2008/

Lucko tarptautinis poezijos festivalis “Magnus Ducatus Poeziji” /Ukraina, 2012/

2005-2015m. spektaklis “Poetė“ taip pat pristatytas lietuvių bendruomenėms Minske, Kijeve, Kopenhagoje, Bergene, Osle, Vašingtone, Čikagoje, San Franciske, Los Andžele, Ciuriche, Ženevoje, Stokholme.